Meadow design

Kai buvau vaikas, braidant po aukštą pievą man labiausiai patikdavo varpeliai, ramunėlės ir rugiagėlės. Jeigu jų pievoje nėra – pieva neįdomi. Dabar gi, veriasi horizontai įdomybių! Visų pirma, kiek skirtingų pievų galima pamatyti skirtinguose Lietuvos regionuose. Užtenka iš Šiaulių atvažiuoti į Klaipėdą ir pievų vaizdas kitoks. Ne tik kad vyraujantys augalai skirtingi, nulemti dirvožemio ir klimato sąlygų, bet skiriasi ir spalvų paletė, pievų aukštis ir tūris. Kitas išryškėjęs dalykas – augalų išsidėstymas pievoje. Jis tolo gražu nėra chaotiškas. Anaiptol, tokios kompozicijos ir harmonijos sukūrimas yra meistrystė. Vakarų Europoje, JAV, netgi Pietų Amerikoje sparčiai populiarėja pievinių želdynų įrengimas ir ypač jo įrengimo tipas „matrix planting“. Scatering plants, primary plants, matrix plants. Jei norite sužinoti kas tai yra – pažiūrėkite į natūralią pievą.

Artėjant prie smulkmeniškesnių dalykų – spalva ir struktūra.

Esu girdėjus sakant, kad gamtoje visko primakaluota, visos spalvos kartu ir „pažiūrėkit kaip dera ir kaip gražu“. Paprastai tai būdavo sakoma kontekste, kai ginama pozicija savo sodo spalvų kratinyje.

Pagrindinis dalykas, kuris spalviškai skiriasi nuo tradiciškai suprantamo sodo, kuriame auga kultūriniai dekoratyvūs augalai yra spalvų tonai. Kitaip tariant ryškumas. Pievos augmenija niekada nebus tokia ryški kaip išvestų kultūrinių augalų, nes tuo gi selekcininkai ir užsiima – stengiasi, kad augalas būtų ryškesnis, patrauklesnis. Lietuviškoje pievoje vyrauja subtilūs pustoniai ir niuansai, suteikdami foną kartais pasitaikančioms gan ryškioms dėmelėms. Kaip žinia, subtilūs tonai kartu dera kur kas lengviau.

Kitas dalykas, kad tos spalvos yra ištapytos didelėje žalios spalvos fone, kas suteikia bendrą rišančią temą. Kai yra bendra tema, atskiri pasakojimai gali būti skirtingi, tiesa?

Tame subtilume atsiranda spalvų dermė ir kompozicija. Ar esate pastebėję, kad žydintys smilginiai augalai turi spalvą ? Šluotelės įgauna įvairių pustonių ir atspalvius ir tai matoma, kadangi jų yra daug. Kitaip tariant į spalvinę kompoziciją patenka ne tik žydintys žiedais augalai, tačiau ir smilgos. Geltona + mėlyna + rožinė. Rausva + purpuriškai violetinė, rausva + geltona – keletas derinių, kurie atrodo puikiai. Svarbios ir spalvų proporcijos. Spalvos kiekis kompozicijoje turi daug įtakos, kadangi spalvos vizualiai turi skirtingą „svorį“. Gamta sugeba tai subalansuoti.

Struktūra yra tai, ko nebuvo paisoma kuriant tradicinius gėlynus, nes spalva buvo svarbiau. Pievos yra puikus liudijimas, kad be struktūrinių augalų tiesiog nebūtų pievos. Didelėje masėje žolinių augalų viskas virstų tiesiog netvarkingu marmaliuku, jei galvos iškėlę nelaikytų rūgštynės, varnalėšos, laukinės morkos ir kt. augalai. Jie ir sudžiūvę išlaiko savo stuburą bei diktuoja ritmą pievoje.