Jau senokai turėjau mintį panagrinėti kraštovaizdžio objektus iš kūrybinės, idėjinės pusės. Kraštovaizdžio konferencija, kuri palietė temą apie struktūrializmą kaip naujo požiūrio tašką, oponuojantį pasenusiam funkcionalizmui, kuriame viskas turėjo būti efektyvu ir sutvarkyta, dar labiau paskatino tai padaryti.Kokie sluoksniai gali glūdėti kraštovaizdžio projektuose? Arba neglūdėti. Gal gali būti tik vienas, plika akimi matomas sluoksnis? Ką sluoksnių buvimas ar nebuvimas duoda ar atima?

Objektai, apie kuriuos rašysiu, parinkti atsitiktinai. Į baltuosius lapus pateko trys žaidimo aikštelės, parkas, įmiškinimo projektas mieste bei konceptuali paroda miške. Nuotykių aikštelės Prancūzijoje, Nante koncepcija, anot autorių – pabrėžti tankios medžių plantacijos ir žemę dengiančių augalų tūrį kontroliuojamame rėmelyje.  Nuotykių žaidimų aikštelė yra įterpta į stipriai apsodintą zoną. Programos tikslas yra sukurti įvairove pasižyminti kraštovaizdį, kuris sumažintų šiluminį efektą ir padidintų bioįvairovę.

Adelaidėje sukurta  gamtos žaidimų aikštelė, pasak jos autorių atspindi Adelaidės Zoo sodo vertybes, aspiracijas ir filosofijas, apimančias socialinį įsitraukimą, edukaciją, poreikį puoselėti gamtos pasaulio kiekviename iš mūsų supratimą.

Belgijoje, Beringene Play landscape be-MINE žaidimų erdvė buvo sukurta labai neįprastoje vietoje – ant kalvos, supiltos iš liekanų, likusių šioje vietoje po kalnakasybos. Iš esmės jos konceptas buvo nukreiptas ne į tai, kaip sukurti žaidimų erdvę vaikams, bet kaip išnaudoti likusią nenaudojamą erdvę, suteikiant jai naujų funkcijų ir simboliais išlaikyti šios istorijos praeitį.

Sent Kvinas – prieplaukų parkas Prancūzijoje yra didelis 100ha plotas, esantis ant Senos krantų, krašte Sent Kvino, Paryžiaus vartų istorinio centro. Tai yra mono funkcinės industrinės teritorijos transformacija į gyvenamąjį rajoną su 12ha parku. Šis rajonas turi ambiciją tapti metropoliu ir ekologine kaimynija.

Paroda miške Wald. Berlin. Klima, kaip rašoma pristatomajame tekste, paliečia lankytoją emociškai ir edukuoja juos tokia abstrakčia tema kaip klimato kaita kognityviniame lygmenyje. Wald. Berlin.Klima pasakoja apie klimato kaitą pasitelkdama Berlynų miškų adaptacijos istoriją. Paroda edukuoja apie sąsajas tarp klimato kaitos, miškų ir jų svarbos Berlyno gyventojams. Bioįvairovė, durpynai ir miškai kaip C02 tiekėjai, požeminių vandenų formavimas, tvarus medienos naudojimas ir natūralių miškų svarba yra tik kelios parodos temos. Metro miško projektas Tailande, Bankoke – tai unikalus projektas Bankoke, kur nederlingaos žemės vietoje supilamos terasos, apželdinamos, sukuriant miško mikroklimatą. Koncepcijos tikslas – edukuoti žmones, šiuo atveju net leisti patirti visiškai naują potyrį apie natūralios gamtos egzistavimą, reikšmę ir jos poreikį kiekvienam iš mūsų.

KAIP KONCEPCIJOS ĮGYVENDINTOS?

Naujai viešai erdvei Nante buvo suteikta salos forma, idant lengvai inkorporuoti ją į urbanizuotą kontekstą, sukuriant pakrantės atmosferą. Tuo pačiu metu buvo pasinaudota galimybe sužaisti su žemesniu reljefu ir išlaikyti techninę – lietaus vandens saugojom funkciją. Taigi pasiūlyti du skirtingi sodo aukštai: pirmas su tiesioginiu patekimu nuo pagrindinio kelio aukščiausiame taške ir antras, labiau pasislėpęs ir apsaugotas nuo pėsčiųjų gatvės trikdžių – žemesnis sodas.

Medinė skulptūra buvo pritaikyta dideliam aktyvių žaidimų asortimentui ( čiuožti, lipti, žaisti namus), taip pat joje numatyti pramoginiai ir rekreacijos taškai ( piknikų stalai, deniai deginimuisi prieš saulę). Žemesniame sode pakrantės temą užbaigė tokios struktūros kaip valtis, hamakai, mažos virvelinės salos, gulintys medžių kamienai. Adelaidėje žaidimų kambariai sukurti demonstruojant didžiausius pasaulio biomus. „Žaidimų erdvė pagrįsta didžiausiomis planetos biomais ir vaikams suteikia galimybes mokintis iš natūralios gamtos. Įlanka atspindi vandens (akvatines) sistemas, parodant tai per žaidimus su vandeniu, o smėlio dėžė atspindi dykumos aplinką.

Bambukų labirintai, batutai ir žolės  atkuria Savaną ir lipimą virvėmis, takas leidžia žaisti pasaulio miškuose.

Belgijoje, Beringene žaidimų parko dizainą sudaro trys dalys, kurios kuria vienybę su kalnu ir jo praeitimi: medžio polių miškas kaip vietovę žymintis orientyras, nuotykingi, prizminiai žaidimų paviršiai kalno sparne ir anglių kvadratas ant kalvos viršaus. Ansamblio stuburas- tiesūs laiptai, besitęsiantys visuose lygiuose. Naktį šviesi linija per visus laiptus pabrėžia kalvos reljefą. Mediniai poliai yra įrengti vakariniame kalvos sparne, nuo viršaus iki apačios. Apskriti poliai primena kalnakasybos praeitį, jie buvo naudojami kilometrus ilgų požeminių anglių šachtų paremti.

Dalis tarp polių skirta žaidimui, nuotykių ieškojimui. Ten įkurti balansiniai rąstai, laipiojimo tinklai, hamakai, labirintas ir virvių kelias. Poliai yra sudėti tinkleliu ir tai sukuria įdomią perspektyvą – stebėjimo linijos sukuria tamsias anglių šachtų iš praeities potyrį. Tarp polių miško įsiterpia didelis, prizmos formų žaidimo paviršius. Prizmių kraštai ryškūs, matomi iš toli skirtinguose aukščiuose. Paviršius yra iššūkį keliantis objektas, kuris susiaurėja kylant į viršų ir dingsta kalvos apačioje. Šis tektoninis kraštovaizdis siūlo erdvę begalei žaidimo variacijų. Erdvę kerta besirangantys tuneliai, laipiojimo paviršiai su kibiais ir milžiniški laiptai. Didžiausia jo kulminacija yra daugiau nei dvidešimties metrų ilgio čiuožimo trasa, kuri prasideda kalvos pusiaukelėj ir yra integruota betoninio paviršiaus reljefe. Skirtingi prizminiai paviršiai kviečia vaikus lipti, čiuožti, slėptis ir atrasti. Paviršių sudaro šlaitai, horizontalūs ir vertikalūs paviršiai, kuriems įkvėpimo šaltinis yra požeminės anglių šachtos.

Sent Kvino Prieplaukų parke specifinė pakrantės lokacija kuria specifinį peizažą, parkui padiktuoja vandens temą. Vienas iš pagrindinių parko specifikų yra tai, kaip jis surenka ir ką daro su lietaus vandeniu. Slėniai, tvenkiniai ar dideli įžeminti paviršiai surenka lietaus vandenį, vandenį nuo kelio ir audros vandenį iš Senos. Parkas yra hidraulinė sistema, didelis rezervuaras, kuris filtruoja vandenį ir naudoja ji želdinių irigacijai.
Tvenkiniai ir filtruojantys sodai suteikia namus tritonams, varlėms, driežams, paukščiams ir vabzdžiams. Taip pat buvo galvota apie ertmių ir statinių kontrastą, kuris materializuojasi dvejuose vietos tipažuose: Vietose gamtai ir soduose žmonėms. Gamtą charakterizuoja apželdintos zonos (pievos arba griovos, kurios gali užsipildyti lietaus vandeniu.)Skirtingų erdvių ir atmosferų gausa: šviesa/šešėlis, intymios vietos/aktyvios, pilnos veiksmo vietos, atviri vaizdai, įrėminti vaizdai siūlo linksmybių ir potyrių įvairovę. Žaidimo aikštelės sukurtos specialiai parkui ir maksimaliam reljefo bei vietos konteksto išnaudojimui. Viena jų stipriai prisišliejusi prie didelio pieva apaugusio lauko (10,000m2), kuri naudojama kaip žaidimo aikštelės tąsa ir kuria įtraukia žaidybinius vandens elementus.

Parodos Wald. Berlin. KLima Berlyne tikslas siekiamas erdvinėmis ir komunikacijos priemonėmis, tokiomis kaip grafika ir tekstas. Šių temų atskleidimui buvo parinkta ypatinga vieta – Griunvaldas, urbanistiškas miškas vakarų Berlyne. Vieta atspindi tipišką vokišką kultūrinį kraštovaizdį- apsodinta pušimis, kurių pirminė funkcija yra medienos produkcija ir rekreacija. Didelė įėjimo vieta miško krašte funkcionuoja kaip vieta švęsti ir susitikti. Iš ten lankytojai 4km pakeltais takais ir platformomis yra lydimi į skirtingas lankytinas vietas. 11 stotelių, sudarytų kaip namų svetainės yra suprojektuotos strateginiuose taškuose išilgai tako. Šie kambariai yra švarios 5x5m kvadratinės aikštelės miške, pilnos parodos elementų. Parodą užbaigia didelio masto instaliacijos, kurios budina smalsumą ir veda lankytoją nuo vieno taško iki kito. Kiekviena svetainė pasakoja istoriją vis apie kitą miško aspektą. Abstrakčios frazės, tokios kaip „CO2 pėdsakai“ yra matomos ir suprantamos. Vienoje instaliacijoje lankytojai juda pro siurrealius paveikslėlius miške, kur visi medžiai 0,5ha plote yra pažymėti mėlynai. Per tai lankytojas supranta kokia didelė miško aikštė yra reikalinga tam, kad kiekvienam berlyniečiui užtikrintų CO2nemisiją. Taip pasiekiamas asmeninis įsitraukimas.Metro Forest projektas  Buvo nuspręsta rengti terasas, atvežant ir supilant derlingos dirvos vietoj šiukšlyno, kuris buvo susiformavęs esančioje teritorijoje. Terasos buvo apželdintos-viršutinėse terasose – lapuočių miškų augalų miksas, kanalų krantuose – rūšys, galinčios išgyventi tvindymus. Kai lajos pasieks savo brandą, kraštovaizdžio architektai ketina iškirsti taką žemės lygmenyje, kuris užtikrintų tyrinėjimo pomedžius jausmą. O kol miškas suaugs, numatytas apžvalgos bokštelis, kuriame žmonės netrukdys medžiams įsitvirtinti ir virsti mišku.Maždaug 60,000vnt 279 unikalių rūšių medžių užima 75 procentus visos vietos. Sodinimo vietos buvo atsargiai parinktos, remiantis kokio tipo tankumą kiekviena grupė suteiks. Pradžiai naudotas sodinimo tankumas – 4 medžiai kvadratiniame metre arba 50cm atstumu tam, kad paskatintų natūralų augimą pirmoje fazėje – taip pat sėkmingą miško apaugimą terasose. Kitose sodinimo vietose medžių sodinukai buvo išsklaidyti – jie kontroliuoja stebėjimo linijas, atveria vaizdus ir sukuria atvirų vietų aplink parodų centrą.  Vietos priežiūra – miškas turi pasirūpinti savimi, nes jokio rūpinimosi – yra geriausias rūpestis. Visgi miškui bręstant, rotacinis miško kirtimas naudojant  galimybių modeliavimą bus taikomas.

KOKIE KITI PJŪVIAI ARBA SLUOKSNIAI?

Tai vizualinė informacija, kuri aiški pažiūrėjus, bet autoriai pateikia ir nematomo darbo dalį: Sodas Nante buvo kuriamas kartu su gyventojais workshopų (dirbtuvių) metu, tokiu būdu įgyvendinant programą pilniausiai atliepti jų poreikius ir norus. Imigrantai, auklės, pensininkai ir prekeiviai tose dirbtuvėse aktyviai dalyvavo. Tai, anot autorių, lėmė žaidimo aikštelės sėkmę – nuo pat atidarymo ji pilna žmonių.

Adelaidėje Gamtos žaidimų aikštelė apjungia visus bendruomenės narius – Adelaidės zoosodas kartu su Vaikų labdaros organizacija  finansavo šį projektą ir suteikė galimybę žaisti visiems vaikams, tame tarpe ir vaikams su fiziniais, sensoriniais, kognityviniais ir intelektiniais neįgalumais.Šio projekto filosofija yra ta, kad visų amžiaus grupių, lyčių, kultūrų ir gebėjimų vaikai mokosi iš gamtos žaisdami, leidžiant vaikams daryti sprendimus, rizikuoti, auginti atsparumą ir džiaugtis. Laipiojimas, šokinėjimas ir virvių žaidimai talpina savyje įvairias tyrinėjimo ir sensorines galimybes, kaip ir akmenuota įlanka, kurioje gyvena buožgalviai, vandens čiurkšlės, didžiulė smėlio dėžė, muzikiniai varpeliai ir kubeliai statyboms. Minimas gyventojų įsitraukimas į procesą: „Didelis įsitraukimas paskatino bendruomenę įtakoti dizaino procesą. Konsultacijos, kurios vyko per zoosodo edukacijos centrą suteikė informacijos apie vaikų idėjas ir diskusijų metu buvo gauti tolimesni atsiliepimai, kurie užtikrino žaidimų įtraukiamumą. Tvarumo principai pritaikyti kiekviename projekto aspekte. „Ypatingi medžiai buvo išsaugoti panaikinant aplinkinę infrastuktūrą. Kiti medžiai buvo išsaugoti ar perkelti žaidimo erdvėje, taip pat pasodinta daug papildomų medžių, galvojant apie ilgalaikę šešėliavimo strategiją. Naudojami pralaidūs paviršiai. Daug vietos elementų buvo perdirbti ir jų paskirtis pakeista. Tarp jų – akmenys, rąstai, vietos atsisėsti, skulptūros, paviršiai, mulčius ir dirva. Perdirbtos medžiagos buvo panaudotos žaidimo elementuose. Didelė įrangos dalis yra vietoje sukurta ir Australijoje pagaminta, nes WAX bendradarbiavo su vietiniais amatininkais tam, kad sukurti vienetinius elementus įrengimams.

Belgijoje, inMIne žaidimų aikštelėje jaučiamas sluoksnių persipynimas – lygiagrečiai galvota apie istorinės praeities įsisavinimą ne tik per vizualiką, bet ir per potyrius ar išgyvenimus: autoriai rašo, kad vis sunkėjants lipmas prizminiais paviršiais yra ir „nematerialus priminimas apie sunkų fizinį senų angliakasių darbą, kurie turėjo vienas kitu besąlygiškai pasitikėti.“ Įtrauktas  gebėjimo bendradarbiauti skatinimas: „Didėjančio aukščio pojūtis ir kylantys parkūro lygiai – kuo aukščiau lipi, tuo sunkiau darosi – prašosi bendradarbiavimo ir bendro įsitraukimo, kol kažkas pasiekia viršų.“  Įžvelgčiau ir sąmoningų, gebančių spręsti žmonių kartos vystymo motyvą „integruoti žaidimo elementai polių miške ir prizminiuose žaidimo paviršiuose turi vieną bendrą dalyką: jie kelia fizinius iššūkius vaikams“.

Sent Kvine, Prancūzijoje projekto autoriai turėjo ambiciją, kad parkas būtų atviras ir kviečiantis visus. Todėl reikėjo pritaikyti parką kuo didesniam socialinių grupių ratui, nes tai rajonas su didele socialine diversifikacija. Taigi buvo sukurtos erdvės įvaraus amžiaus vaikams ir paaugliams, suaugusiems- erdvės piknikauti, sodinti ar prižiūrėti daržus, burtis ir kurti šiltnamiuose esančiose erdvėse. Parke yra edukacinis šiltnamis, prijungtas prie sklypų, skirtų daržams. Šiltnamiuose yra pasimatymo erdvės, virtuvė ir didelė eksperimentų ir švenčių vieta bei medžiagos sodininkavimui. Šalia taip pat yra namelių daržininkams ir pikniko stalų. Bendruomenės atgavo savo dirbamus daržus, kurie buvo projektuojamoje žemėje ir tai, anot autorių kolektyvo buvo fundamentalus dizaino elementas. Parko ribose yra ir riedlenčių parkas, trys žaidimų aikštelės yra išsidėstę skirtingose parko dalyse ir tarnauja skirtingoms amžių grupėms. Paroda, esanti Berlyne iliustruoja nutolimą nuo funkcionalizmo. Tai ekologinė žinutė, įvilkta į dizaino rėmus, bet kartu ir labai realus veiksmas.

Pasak autorių, „Iki 2050 Berlyno miškų vystymo programa dominuojančius netikrus pušų miškus aplink miestą pavers natūraliu, struktūriškai turtingu mišku, kuris bus atsparus klimato pokyčiams.“ Metro miško projekto aprašyme kalbama apie potyrius. „Landarto inspiruota paroda turėtų būt mediumas, kuriame kraštovaizdis pastoviai kis taip, kad lankytojai bus kviečiami naujiems potyriams kiekvieno vizito metu.“ Galimybė pajusti skirtingus lajų aukščius žemės lygmeny, išilgai tako ir apžvalgos bokšte yra tai, ko Bankoke niekada nebuvo. Skirtingai nei tradiciniuose Azijos soduose, kurie pabrėžia vietos kraštovaizdžio grožį, kitoks požiūris  kuria unikalų dalyką Bankoke – natūralios gamtos laukiniškumą. Natūralus laukiniškumas kuria mokymosi galimybę, yra smagus, eksperimentinis ir, pasak kūrėjų, gali įkvėpti miestiečius sodinti sodinukus ir auginti miškus savo kiemuose.Įžvelgčiau ekologinio sąmoningumo vystymo motyvą tai darant ne doktriniškai, bet per per jausmą, per potyrį. O miškas jau iš esmės yra tvarumo kūrimo simbolis/etalonas. Tvarumas, anot kūrėjų irgi yra vertybė jų projekte. Visos naudotos medžiagos įrengimui savo sudėtyje neturi anglies.

KĄ TAI SUKURIA?

Kam to reikia? Žaidimų aikštelės sukuria erdvę vaikams būti ir vystytis, parkas – rekreacinė vieta žmonėms, įmiškinimo ir instaliacijos miške funkcija – švietimas.  Minėtais atvejais, sluoksnių daugiau. Ekologinio sąmoningumo  (Įmiškinimo projektas Bankoke), švietimo netradiciniais būdais (per grafiką ir kognityvinį patyrimą, dizaino sprendimą Berlyno miško parodoje, per sensoriką, žaidimus leidžiant rizikuoti ir augint atsparumą Adelaidėje, mokinimo bendradarbiauti inMine žaidimo aikštelėje), socialinį (žaidimo aikštelės kūrėjai Nante įtraukė žmones į kūrybą, Sent Kvine atsižvelė į bendruomenės poreikius, sukurdama erdvę mėgstamoms veikloms, Adelaidėje sukurta erdvė neįgaliems bei finansuojama, kad tai būtų prieinama bei žmonių nuomonės įtraukimas į kūrybą, Nante žmonių įtraukimas į kūrybinį procesą, Beringene sukurta erdvė bendradarbiauti bei įveikti iššūkius), ekologinį (tvarumas Adelaidėje naudojant perdirbtas medžiagas, pralaidžius paviršius bei vietinių amatininkų darbus, Nante bioįvairovės didinimas bei vandens švarinimo sistema, Sent Kvine vandens tausojimas, perdirbimas, laikymas pasitelkiant gamtos inžineriją), koncepcinį (Nante – kraštovaizdis kontroliuojamame rėmelyje, biomų kūrimas gamtos pažinimui Adelaidėje, Berlyne ryškus istorinis simbolizmas net ir per pojūčius), kontekstualų (upės, vandens tema ir reljefo išnaudojimas Sent Kvine ir Nantes ).Ir ką tai duoda?

Spręsti kiek tai neša naudos ar pokyčių būtų galima tik po kokybinių tyrimų, atliktų praėjus tam tikram laiko tarpui. Nežinau apie jų egzistavimą, todėl remtis neturiu kuo. Mano pastebėjimu, projektai rodo aiškią slinktį nuo funkcionalizmo, kuriame svarbu funkcija į „green infrastructure“, kurioje žalia yra taip pat ir pilka, o infrastruktūra apima ir socialinę infrastruktūrą. O kai kuriais atvejais dar toliau – link struktūrializmo, kuriame kraštovaizdis yra gyvas organizmas ir turi keistis, kad išgyventų; nekintantis ir nepasimetantis dalykas turėtų būti struktūrinis integralumas arba kitaip tariant, ryšiai tarp atskirų elementų.